Priklausomybė nuo alkoholinių gėrimų yra labai opi ir traumuojanti viso pasaulio problema. Alkoholizmas nesirenka pagal lytį, socialinį statusą, amžių ar išvaizdą. Priklausomu žmogumi gali tapti vienišas žmogus, didelės šeimos narys, bedarbis arba solidžios firmos vadovas. Vyrai ir moterys, jaunuoliai ir gyvenimą matę žmonės – visi gali paslysti ir į kristi į alkoholizmo duobę. Genetika, socialiniai ir fiziniai rizikos veiksniai, charakterio ypatumai ir aplinkos poveikis didina šansus tapti priklausomu nuo alkoholinių gėrimu žmogumi.
Skirtingos aplinkybės ir įvairūs gyvenimo vingiai po susidūrimo su alkoholizmu, deja, bet baigiasi beveik vienodai: prarandama sveikata, finansai, draugai, išardomos šeimos, žmogus lieka vienišas ir, neretai, nematantis prasmės tolimesniam gyvenimui, iš pradžių, be alkoholio, vėliau apskritai. Asmenybės degradavimas vyksta po mažu ir ilgą laiką nepastebimai, aplinkiniai neretai nurašo pasikeitimus stresui, nuovargiui, greitam gyvenimo tempui. Reikia nuovokos ir empatijos pamatyti prasidedančius nerimą keliančius procesus, taip pat reikia nemažai drąsos ir ryžto pačiam žmogui suprasti, kad jau laikas prašyti pagalbos. Štai priklausomo nuo alkoholio žmogaus asmenybės degradavimo etapai:
1. Pats priklausomybės nuo alkoholinių gėrimų formavimasis. Kai tik žmogus pradeda vartoti alkoholinius gėrimus, jis jaučia alkoholinę euforiją: rūpesčiai išnyksta, pasidaro lengviau bendrauti su aplinkiniais, žmogus jaučiasi gražesnis, šmaikštesnis, linksmesnis. Tokia būklė trunka itin trumpai, vėliau atsiranda pagirių sindromas ir kiti fiziniai negalavimai, tad žmogus pradeda vėl ir vėl vartoti alkoholinius gėrimus, taip mėgindamas grąžinti pakilimo jausmą ir užgožti nemalonius patyrimus. Reikia nepamiršti, kad alkoholinė euforija kaskart trunka vis trumpiau, o alkoholio dozės vis didėja, tarpai tarp gėrimo vis mažėja, taip užsisuka užburtas ratas.
2. Žmogus, priklausomas nuo alkoholinių gėrimų vis dažniau susimąsto apie tolimesnę savo ateitį kartu su taure. Jo mintys ir spėlionės dažnai yra lydimos emocinių sūpynių, kurios atsiranda dėl alkoholio vartojimo, todėl jau būna neadekvačios ir iškreiptos. Žmogus neretai mato ateities paveikslą be alkoholio kaip niūrų, komplikuotą (vis dar negalėdamas pamiršti alkoholinės euforijos jausmo), todėl pats sau mintyse vis lengviau pateisiną vis dažnesnį ir gausesnį alkoholio vartojimą, taip pat pradeda savo pažiūras dėstyti kitiems žmonėms ir pyksta, kai jie jo nesupranta ir nepalaiko.
3. Charakterio pasikeitimas. Ilgainiui alkoholį vartojantis žmogus praranda gyvenimo džiaugsmą, atsiriboja nuo savo įprastų veiklų ir užsiėmimų, nustoja bendrauti su savo draugais, neretai gali paskutiniu momentu atšaukti planus. Juo tampa labai sunku pasitikėti, neįmanoma planuoti bendrų išvykų ir susitikimų. Vieni šiame etape dar gali bandyti slėpti savo priklausomybę, kiti demonstratyviai, tarsi maištaudami, pradeda vartoti alkoholinius gėrimus prie kitų akių. Etanolis žaloja smegenis, todėl žmogų pradeda kankinti nerimas, nemiga, atsiranda pykčio ir agresijos priepuoliai.
4. Galutinė degradacija. Šiame etape, neretai, priklausomas nuo alkoholinių gėrimų žmogus jau yra paliktas vienas, todėl išsivadavimas nuo žalingo įpročio tampa labai sunkus. Jau yra pažeisti smegenys, neretai jau kankina įvairios sveikatos bėdos. Žmogus nesirūpina savo išvaizda, savo psichine sveikata ir savo ateitimi, nemato jos.
Apibendrinant, žmogus, vartojantis alkoholinius gėrimus reguliariai ir gausiai, negali nepakliūti į alkoholizmo pinkles. Kiekvienas asmenybės degradavimo etapas apsunkina pasveikimą ir atitolina laimingo ir sveiko gyvenimo galimybes. Todėl labai svarbu yra kuo anksčiau pastebėti nerimą keliančius ženklus, nebijoti prašyti artimųjų ir draugų pagalbos ir palaikymo, nepalikti klimpstančio į alkoholizmą žmogaus vieno ir kuo skubiau kreiptis kvalifikuotos pagalbos.