Alkoholizmas- tai šiuolaikinio greito ir intensyvaus pasaulio rykštė, luošinanti žmogaus sveikatą ir griaunanti gyvenimą. Alkoholiniai gėrimai užvaldo visas žmogaus gyvenimo sferas: darbo,santykių, mokslų, psichinės ir fizinės sveikatos, socialinio gyvenimo, finansų.
Dažniausiai nekaltai atrodantis pomėgis, noras atsipalaiduoti ir pasilinksminti labai greitai virsta kasdieniu įpročiu, užgožiančiu visus kitus pomėgius. Gajus mitas, kad priklausomu nuo alkoholinių gėrimų gali tapti tik tas žmogus, kuris vartoja stipriuosius gėrimus, lengvieji alkoholiniai gėrimai negali sukelti priklausomybės ir kitų ligų.
Deja, realybėje organizmas reaguoja į bet kokį etanolio kiekį gėrimuose, todėl pavojingi yra visi alkoholiniai gėrimai, vartojami dažnai ir gausiai. Taip pat nėra kažkokios stebuklingos etanolio dozės, kuri būtų saugi ir nežalotų organizmo. Kiekvienas žmogus individualiai reguoja į išgerto alkoholio kiekį, vieni gali apsvaigti greičiau, kiti lėčiau, vienus alkoholis veikia stimuliuojančiai (pradinė alkoholinė euforija), kitus gana greitai veda į slopinančią fazę, bet pats smegenų, kepenų, širides ir kitų organų nuodijimas vyksta
vienodai.
Vystantis priklausomybei stimuliuojantis alkoholio poveikis silpsta, pasireiškia šalutiniai simptomai, tokie kaip pagirios, rankų drebėjimas, nuotaikų kaita, žmogus bando juos vėlgi malšinti nauja alkoholio doze, taip vis labiau įklimpdamas į priklausomybę. Kuo toliau to mažiau lieka pirminių bent kiek teigiamų emocijų, kurias buvo bandoma iššaukti alkoholio vartojimu, priklausomas nuo alkoholinių gėrimų žmogus lieka vienas su taure ir problemomis.
Pirmiausia į alkoholio daromą žalą reaguoja žmogaus smegenys. Etanolis naikina neuronus, todėl ir jaučiamas apgirtimas, koncentracijos ir koordinacijos stoka. Ilgainiui dėl pažaidos nukenčia kognityvinės funkcijos, atmintis, prasideda nerimas, nemiga, emocijų kaita. Vėlesnėse stadijose žmogų kamuoja depresija, psichozė, gali būti delyras.
Taip pat greitai žalojamas virškinimo traktas, atsiranda skrandžio uždegimas, kyla rūgštys, gali atsirasti skrandžio opos. Jei alkoholis vartojamas itin gausiai ir yra lydymas vėmimo, pažeidžiama stemplė, dantys, atsiranda nemalonus kvapas iš burnos. Kepenys, nesusitvarkančios su nuodų kiekiu pradeda blogiau atlikti savo filtravimo funkciją – vystosi cirozė. Kartu žalojama širdies-kraujagyslių, reprodukcinė ir kitos organų sistemos.
Ilgainiui net žmogaus oda išduoda jo turimą priklausomybę nuo svaigiųjų gėrimų. Parausta skruostai ir nosis, išsiplečia kapiliarai, plonėja ir sausėja oda. Geriantiems žmonėms greičiau atsiranda pirmosios raukšlės, oda papilkėja. Dėl sutrikusios kepenų ir inkstų veikos gali atsirasti veido srities edemos, žmogus pradeda atrodyti nepatraukliai, ligotai.
Dažniausiai priklausomybę nuo alkoholio turintys žmonės gali gyventi trumpiau negu negeriantys alkoholio dėl užklumpančių širdies ir kepenų ligų, infekcijų, nelaimingų atsitikimų ir smurto. Bet ir tas trumpesnis gyvenimas neretai nebūna kokybiškas, žmogus nesijaučia sveikas ir žvalus, neturi pakankamai pinigų sveikatos taisymui, neturi būtinos artimųjų ir draugų paramos.
Tik tvirtas apsisprendimas mesti gerti ir kvalifikuota pagalba gali padėti žmogui išbristi iš alkoholizmo liūno, todėl būtina laiku pastebėti grėsmingus ženklus ir kreiptis pagalbos. Sveikimas nuo alkoholizmo yra ilgas ir sunkus, bet tik taip galima išgelbėti save ir savo artimuosius ir gyventi sveiką ir laimingą gyvenimą.